pūpti

dejuoti balsu išreikšti skausmą, skųstis kuo

aiksėti

aikčioti Kaip tiktai jaunoji pamatė svečius į kiemą įjojant, pradėjo aikčioti ir miau miau miauzgėti, paskiaus tarė Negi kviestų šitų svetelių Pilnas kiemas prijojo! PJ)

aimanuoti Ko verkti ir aimanuoti turiu, aš žinau, bet kodėl turiu džiaugtis, mano širdis nenujaučia. S)

aipioti (tarm.)

aismelėti (tarm.)

aitoti (tarm.)

aičioti

atpūtauti (tarm.)

cypti (prk., tarm.)

dūsauti Nustok verkti ir dūsauti! Sž2011)

dūsuoti (tarm.)

inkšti O tu viso to gali išvengti, laiko dar yra, žiūrėk, kad nebūtumei priremtas prie sienos, kad paskui nereikėtų inkšti ir spjaudytis. Pv)

leliuoti (tarm.)

lementi (tarm.)

pukšėti (juok., šnek.)

pūpti (juok., tarm.)

rypuoti Sužinojusi, kad ligoniams reikia pieno, kad serga visi namiškiai, ji ėmė rypuoti ir dūsaudama vis kartojo, kad „bu-rionka\" beveik užtrūkusi, naudos iš jos mažai, pieno vos saviems užtenka ir t. t. VMPP)

smejuoti (tarm.)

stenėti

ujujuoti (tarm.)

vaitoti Plėšikų apstoti vyrai iš sykio tiktai gynėsi, bet štai ir čia ir ten ėmė vaitoti tai vienas, tai kitas plėšikų ir skriejo į Šalį. AI)

vaivoti (tarm.)

verkšlenti (šnek.)

vyvuoti (tarm.)

zyzti (menk.)

ūduoti (tarm.)

ūpuoti (tarm.)